Sportas // Kategorija

Kategorija pagrįstas archyvas
21 Gru
Bendrąjį įvadinį straipsnį apie pulso dažnį galite rasti čia. Prieš tai išleistame straipsnyje trumpai buvo aptarta apie pulso dažnio pirmąją ir antrąją zonas (dar galime vadinti širdies ritmo zonas), lengvas aerobines treniruotes – apšilimą, atsistatymą ir bendrąjį aerobinį palaikymą, riebalų deginimo zoną. Šioje apžvalgoje trumpai aptarsime didesnių pastangų reikalaujančias pulso zonas – trečiąją, ketvirtąją ir penktąją. Kokie yra privalumai atliekant tokio intensyvumo treniruotes, kokią jų nauda ir kokie minusai vyrauja? Skaudi (o galbūt ir džiugi) tiesa yra ta, kad visiems mums aukštu intensyvumu treniruotis nėra protinga ir sveika idėja, o didelis dažnumas pulso tvinksnių reikalauja ne vienerių metų namų darbų. Taip pat lengvų ir sunkių treniruočių derinimas tarpusavyje reikalauja šiokio tokio žinių apie sportą bagažo.

16 Gru
Statistika rodo, jog 45% žmonių turi padidintą kraujo spaudimą (JAV ištyrus 108 milijonus žmonių), didžiąją dalį problemos išspręstų mityba ir fizinis aktyvumas, tačiau yra ir psichologinis rodiklis. Panika, depresija, nerimas. Ar matuojate savo pulsą? Ar jis dažnai padidėjęs? Ar kada bandėte kvėpavimo pratimus?

11 Gru
Prieš tai išleistame straipsnyje trumpai užsiminiau apie širdies dažnio zonas ir treniruočių tikslus jose. Šioje apžvalgoje pasistengsiu kiek plačiau pažvelgti į pirmas dvi zonas – 1-ąją ir 2-ąją. Žemiau pateiktoje lentelėje galime matyti, kad intensyvumas dirbant šiose zonose turėtų būti ganėtinai žemas ir nuovargis kankinti taip pat neturėtų. Nors gali pasirodyti, kad treniruotės šiose zonose yra visiškai nereikalingos, taip tikrai nėra. Treniruotės tokio pajėgumo zonose dažniausiai yra atsistatymo ir lengvo aerobinio darbo pobūdžio, o būtent pastarasis darbas ir sudaro didžiąją laiko dalį ištvermės sporto šakų atletų dienotvarkės.

09 Gru
Šie metai mus ganėtinai nemažai izoliavo nuo socializacijos, pandemija atėmė galimybę laisvai keliauti, atostogauti kur panorėjus. Darbai persikelia į namus. Kamuoja depresija, dėmesio stoka, suprastėjo atmintis, įvairūs planavimai, skaičiavimai. Čia matote save? Mes Jums padėsime išsilaikyti šiuo sunkiu laikotarpiu ir duosime naudingų patarimų kaip suaktyvinti smegenų veiklą ir nuimti stresą nuo savų pečių.

03 Gru
Sportuojantis, kiek sunkiau nei mankšta, dažnu atveju susiduria su skausmais alkūnėse. Yra du sausgyslių skausmo tipai: teniso ir golfisto alkūnė. Teniso alkūnėje mes juntame skausmą išorinėje alkūnės pusėje, o golfisto vidinėje. Dažnu atveju šie skausmai mus gali lydėti net kelis mėnesius ar net ištisus metus, tačiau tikrai galime juos valdyti ir gerinti situaciją sportuojant. Šiandien pasidalinsiu 5 patarimais, kaip savo treniruotėse galite sumažinti alkūnės sausgyslės dirginimą ir įprastus pratimus padaryti saugesniais.

03 Gru

Pulso dažnis – kas tai?

Daugelis mėgėjų ir pradedančiųjų sportininkų savo bėgimo treniruočių rezultatus stebi pagal greitį (pace) – kuo greičiau bėgama, tuo sunkesnė treniruotė. Iš tiesų, tai yra ganėtinai grubi klaidai, ypatingai pradedantiesiems bėgikams, kadangi didžioji dauguma profesionalių sportininkų savo rezultatus traktuoja stebėdami pulso dažnį. Tai vis dažniau rekomenduoja ir profesionalūs sporto treneriai. Pulso dažnis (arba tiesiog pulsas) yra širdies plakimo greitis, matuojantis širdies susitraukimų (dūžių) skaičių. Pulso dažnis išreiškiamas dūžiais (tvinksniais) per minutę. Savo pulso dažnį apskaičiuoti galite ir skaitydami šį straipsnį. Viskas, ką reikia padaryti, švelniai užčiuopti dviem pirštais riešą ir, pajutus pulso tvinksnius, matuoti jų skaičių. Matuokite pulso skaičių per 15 s. ir tuomet gautą rezultatą padauginkite iš 4. Galima matuoti ir kaklo srityje. Kuo žemesnis pulso dažnis, tuo lengvesnė treniruotė atliekama. Kuo tvinksnių skaičius didesnis, tuo treniruotė sunkesnė. Planuojant treniruotes didelį dėmesį reikia skirti būtent pulsui, taip žinosime, kad specifinė treniruotė atliekama pagal jos tikslą – per daug nealinant organizmo, ar nebėgant pernelyg lengvai. Manau, kad net nereikia išsiplėsti koks gausus technologijų asortimentas, matuojantis širdies darbingumą, aplink mus jau yra išvystytas, todėl sekti savo pulso dažnį tikrai nėra sudėtinga.

02 Gru
Moksliniai tyrimai nurodo, jog iš beveik 200.000 tyrime dalyvavusių žmonių, kurie dirba sunkų fizinį darbą, jų gyvenimo trukmė yra 18% mažesnė, nei vidutiniškai. Toks darbas turi turėti jam skirtą rėžimą, atsigavimo strategijas norint išlikti sveikam. Dažnam žmogui, dirbant aktyvų fizinį darbą pasireiškia vienokie ar kitokie skausmai, kurie ilgainiui gali išsivystyti į lėtinius skausmus ar susirgimus, gali atsirasti traumos. Kaip sumažinti šių veiksnių riziką? Kaip organizuoti savo dieną dirbant fiziškai aktyvų darbą?

01 Gru
Įvedus antrą karantiną pirmiausia buvo uždarytos visos sporto salės ir tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą visoje sporto bendruomenėje. Kuomet, tai buvo padaryta pirmojo karantino metu, mes tokio pykčio nelaikėme, nes buvo uždaryta viskas, be išimčių. Dabar išimtys yra ir jos sunkiai paaiškinamos, nes srautų neriboja nei prekybos centrai, nei parduotuvės, tačiau joms dirbti leidžiama. Kur vis dėl to teisybė?

27 Lap
Aš žinau, jog labai daugumai sportas namuose nekelia motyvacijos taip, kaip apsilankymas sporto salėje. Kai kuriems salėse atrodo, kad galima padaryti daugiau dėl ten esančios įrangos pasirinkimo. Namuose mus riboja plotas, įrangos trūkumas ir aišku pasiekti rezultatai. Bet, turiu Jus nudžiuginti – laikai keičiasi.

25 Lap
Šiuo metu kuomet kiek įmanoma daugiau darbas keliauja į namus, dirbant kompiuteriu, būtina pasirūpinti ir darbo ergonomika, ir savo kūno sveikata. Šiuo straipsniu norime Jums pateikti svarbiausius patarimus, kaip dirbti namuose ir tuo pačiu nekenkti savo sveikatai.

24 Lap
Nerandate laiko sportui? Diena atrodo per trumpa, darbų per daug ir nebelieka laiko tarpo įsiterpti treniruotei? Drįsčiau suabejoti, kad tai gali būti prastas laiko planavimas. Šis straipsnis nėra itin mokslinio pobūdžio, tai labiau skirta tam, kad kiekvienas galėtumėme įsigilinti į savo laiko planavimo gebėjimus ir paanalizuoti, kodėl neturime laiko sportui, ką reikėtų keisti. Šiek tiek dėl smalsumo panaršius internete ir paanalizavus įvairių bėgimo varžybų rezultatus, galima pastebėti, kad laiko sportui ir bėgimui randa net patys aktyviausi. Ne tik sportui, bet ir ganėtinai rimtam sportui – maratono bėgimui. Maratonas tikrai nėra itin lengva rungtis, juk tai 42,195 km., todėl nubėgti tokį atstumą atsistojus nuo sofos greičiausiai nepavyks ir tenka nemažai paplušėti avint sportbačius. Treniruotės reikalauja nemažai laiko, tad įdomu apžvelgti, kokios mums puikiai žinomos ir gyvenime daug pasiekusios bei garsios asmenybės dar randa laiko ir maratono varžyboms. Žemiau pateiktame sąraše pasistengiau pateikti plačiausiai Lietuvoje žinomas ir įvairiomis veiklomis užsiiminėjančias užsienio garsenybes, kurios bent kartą savo gyvenime yra įveikusios oficialų maratoną.

18 Lap
Kaip ir žadėjome, tęsiame temą apie traumas ir jų rizikos faktorius. Šį kartą paliesime vieną iš svarbesnių zonų kalbant apie traumas ir jų rizikos veiksnius – tai fizinio krūvio dozavimas (ang. Load management). Į ką labiausiai atsižvelgti pradedant sportuoti? Kaip progresyviai didinti krūvį nekenkiant sveikatai ir nedidinant rizikos traumoms? Skaitykite toliau, mes Jums paruošiame visus atsakymus.

16 Lap
Volas yra vadinamas “medinukų” vaistais. Pamenu, prieš gerus 6 metus, kuomet pirmą kartą pradėjau naudoti volą savo treniruotėse, deja, bet internete tai sulaukdavo labai daug pajuokų ir nesupratimo. Šiandien jau daugelis žmonių atrado šio produkto pranašumus ir vargu ar rasime sportuojantį ir ne tik, kuris nebūtų bandęs nors kartą gyvenime voluotis.

11 Lap
Sunkiausias periodas grįžti po traumų į mėgstamą fizinę veiklą. Motyvacijos trūkumas, skausmas, dažnai atsiranda baimė patirti vėl traumą, iškristi iš rikiuotės, atsiranda savisaugos jausmas ir net to nesuvokiant yra saugoma traumuota vieta, dėl ko gali vystytis perkrovos sveikoje pusėje. Jeigu nesate patyrę rimtų traumų, kaip galima užbėgti už akių ir toliau išvengti traumų? Kaip elgtis atsigaunant po traumos ir grįžti į norimą fizinę veiklą?