7 žmonių tipai, kurie niekada nepasiekia tikslo

2020-09-16 / Nuomonė
7 žmonių tipai, kurie niekada nepasiekia tikslo

Žmonės yra tinginiai. Iš esmės, mes visi linkę daryti viską taip, kad būtų tik lengviau, greičiau, paprasčiau, be skausmo ir vargo, be prakaito ir jėgų naudojimo, galų gale norime tokio komforto, kad visada sugalvojame priežastį, kodėl mes kažko negalime daryti. Ypatingai tai populiaru tarp “sportuojančių”.Sėdėdamas sporto salėje dažnai stebiu kitus. Aš vis gi ten ateinu atlikti savo numatytos treniruotės, kad ir kaip man būtų sunku, atsikelčiau ne ta koja, ar būčiau prastos nuotaikos – it must be done. Toks mano nusiteikimas. Nebent tikrai turiu svarią priežastį, dėl kurios treniruotę perkelčiau viena diena vėliau.

Tokių žmonių nedaug, bet daugiau tokių, kurie visada randa priežastį, kodėl jie tinginiauja, kodėl jiems dabar nėra laikas pradėti keistis, kodėl jie negali daryti tam tikro pratimo arba gyvena praeitimi, kurios niekas nepatikrins. Todėl išskyriau 7 žmonių tipus, kitaip tariant tinginių tipus, kurie niekada nepasiekia savo tikslo sporto salėje ar mityboje.

1. Traumuotieji

Ar girdėjote tokiu pasiteisinimus, kuomet salėje kažkas sako, jog negali daryti pritūpimų arba mirties traukos, o gal negali daryti atsilenkimų, nes kažkada, kai buvo jaunas ar prieš 5-10 metų, turėjo traumą, patempimą ir dėl būtent šios priežasties, šiandien negali daryti šių pratimų.

Deja, šoks žmonių tipas, tiesiog tingi atlikti šiuos pratimus arba dar blogiau tingi mokytis juos daryti ir yra silpni, nemoka techniškai jų atlikti, dėl to randa įvairių pasiteisinimų, kodėl jiems to nereikia.

Paimkime paprastą nugaros traumą, išvaržą ar protruziją. Jeigu žmogus ir turėjo ją prieš 10 metų, greičiausiai šiandien ji jau yra pakitusi ir atlikus reabilitaciją, įtraukus stiprinančius korseto pratimus, puikiai galima atlikti visus bazinius pratimus ir net pagerinti savo gyvenimo kokybę. Apie ką greičiausiai šie žmonės net nepagalvoja.

Įsivaizduokime, kad turėjote kelio traumą, bet sėkmingai vaikštote, judate, bėgiojate ir nejaučiate skausmų, tačiau bijote salėje atlikti veiksmus su svoriu ar treniruotis stipriau, nes kadaise vaikystėje patyrėte traumą. Tikėtina, kad šiandien su kineziterapeuto pagalba, Jūs galėtume daryti absoliučiai viską ir dar geriau nei anksčiau.

Blogiausia šio tipo savybė ne tame, kad jie prisimena senas traumas ir dėl to, neturi gero rezultato, bet dėl to, jog jeigu jie nebijotų, imtųsi atsistatymo veiksmų, reabilitacijos, po trauminio stiprinimo, tai jaustųsi ženkliai geriau ir tikėtina atitolintų riziką gauti traumą toje pačioje vietoje ne sporto salėje, o gyvenime.

2. Pirmadienininkai

Turbūt dažniausiai sutinkamas tipas tarp moterų. Visada visi tikslai pradedami tik nuo pirmadienio, net jei tai būtų antradienio rytas. Visa tai yra dėl to, jog šie žmonės iš esmės tingi keistis. Jie kažkur giliai įsivaizduoja, kaip jie sportuoja ar gerai maitinasi, bet pradėti to negali, nes neturi valios. Atitolindami tikslą, jie save apgauna ir leidžia sau toliau tingėti.

Jeigu nusprendžia imtis naujos dietos nuo pirmadienio, tai savaitgalį laukia maisto puota. Bet atėjus pirmadieniui nieko nesiima, nes atsiranda nenumatytų reikalų ir darbų, o savaitgalio privalgytas maistas jau nusėdo ant liemens. Sakysite: nieko tokio, juk laukia kitas pirmadienis. Taip, visiškai teisingai, bet jo scenarijus toks pats.

Į šia kategoriją patenka ir tie, kurie visada planuoja pradėti keistis po darbo vakarėlio, atostogų, vasaros, naujų metų ir t.t. ir pan. Girdėta, tiesa?

Todėl, šiems žmonėms geriausia turėti mentorių ir asmeninė trenerį, kuris būtų ramstis daryti ir netingėti. Jeigu jaučiate, kad priklausote pirmadienininkams, tai ieškokitės trenerio, dėl kurio eisite į sporto salę ir neieškosite svarbesnių darbų, kaip priedangos ir pasiteisinimo. Visas tas laikas, kurį planuojate, galėjo būti panaudotas darymui ir net jei labai tingiam, bet pokyčiai jau būtų įvykę.

3. Išrankusis valgytojas

Maistas turi būti visada šviežiai paruoštas. Šildytas maistas yra neskanus. Antros dienos maistas yra blogai. Nėra padažo, specifinių prieskonių – valgyti neįmanoma. Iš esmės, šie žmonės yra tie, kurie viską padarys, kad rastų pasiteisinimą, kodėl jie nepradės keisti savo mitybos įpročių.

Vyrai šioje kategorijoje yra tie, kurie dažniausiai neturi laiko gaminti. Na, tiesiog niekaip neranda laiko gaminti tarp kompiuterinių žaidimų, krepšinio rungtynių ir alaus. Moterys tuo tarpu yra tokios išrankios, kad niekada negali valgyti vakar dienos maisto. Lyg ir reikėtų numesti tuos 15kg, bet kavinės šiltas maistas, gamintas ant krūvos sviesto ir riebalų yra kur kas skanesnis, nei vakar namie pagamintas troškinys tinkantis svorio metimui.

Vis gi, jeigu Jūs nusprendėte numesti svorio, tai gamintis maistą reikės patiems. Suprantu, kad noras valgyti tik šviežiai pagamintą maistą yra, o pas ką jo nėra? Visi taip norėtų. Nebent turite asmeninį virėją ir vairuotoją, kurie gali Jums tai parūpinti reikiamą akimirką, bet kitu atveju reikės gamintis patiems.

Geriausias būdas išsaugoti skonines savybes yra vakuuminiai prietaisai, kurie ištraukia orą iš indelio, kuriame sudėjote pagamintą maistą ir taip galėsite mėgautis patiekalu net iki 5 dienų be jokių skonio pokyčių. Nebijantys mikrobangų krosnelių, tiesiog pastatykite, gretimais šildomo maisto, stiklinę vandens ir Jūsų patiekalas nepraras drėgmės.

4. Darbininkai

Labai dažnai tekdavo girdėti patį unikaliausią pasiteisinimą, kodėl viščiukas su krūtine, kaip kalakuto, nedaro kojų – “aš daug vaikštau”. Tu rimtai?

Šie žmonės nesportuoja arba jei ir sportuoja, nusprendžia kad jiems nereikia daryti tam tikrų raumenų grupių, nes jų darbe yra daug “judėjimo”. Daug vaikštau, reiškiasi kojų treniruoti nereikia. Daug stoviu – kam to kojos. Dirba išties fizinį darbą, tai nusiperka mitybos planą masei ir galvoja, kad stebuklingai užaugs raumenys. Visą dieną stovi ar dirba sandėlyje, užskaito tai, kaip pilnavertę treniruotę. Jie galvoja, kad daug juda, bet niekada negali numesti svorio, nes valgo, lyg sportuotų…

Deja, fizinis darbas, stovėjimas ar darbas sandėlyje neaktyvuoja tų raumenų skaidulų, kurios atsakingos už augimą ar kalorijų deginimą. Jūsų pulsas neužkylą tie, kad vyktų šie procesai. Daugiau pavargsta Jūsų sąnariai nei raumenys ir jaučiate nuovargį ne raumenyse, o smegenyse. Jeigu Jūsų tikslas yra numesti svorio ar turėti išpuoselėtą kūną, kuris gerai atrodytų nusirengus, tuomet turite sportuoti ir treniruoti savo raumenis.

Faktas, kad Jūsų treniruotės turi būti atsakingai sudėliotos taip, jog nepakenktų darbui, o darbas sportui, bet teisintis tuo, kad daug vaikštote ir Jums nereikia daryti kojų treniruotės – juokinga.

5. Mąstytojas

Unikalus tipas, kuris viską suplanuoja geriau nei patys treneriai ar profesionalūs sportininkai. Šis žmonių tipas žino, kada pradės sportuoti, kada kelsis, kaip pradės apšilimą, kokius pratimus darys ir ką valgys, kiek laiko laikysis programos ir net numato jau savo rezultatus, bet dažniausiai tai užsibaigia per 25-30 dienų.

Šie žmonės yra stebuklingų 21 ar 30 dienų programų aukos. Jie visada nori trumpo ir idealaus kelio, kuriame viskas suplanuota iki detalių. Blogiausia to savybė ta, jog viskas pradedama drastiškai: čia ir dabar. Nuo 3000 kcal iki 1200 kcal valgymo. Nuo alaus ant sofos gėrimo iki 5 treniruočių pas crossfit’o trenerį. Kas sudaro palankias sąlygas jaustis gerai pirmomis savaitėmis iš sukaupto glikogeno, adrenalino ir nusiteikimo, bet likusias 1 ar 2 savaites, jaustis taip blogai, kad viskas yra metama iki kitų metų naujos 30 dienų detokso programos.

Jeigu matote, kad Jūs esate šio tipo žmogus, siūlau tiesiog keisti viską palengva. Jums netinka drastiški pokyčiai. Jums reikia viską daryti pažingsniui: išsivalyti mitybą nuo greito maisto, vėliau mokytis ir ieškoti sveikų receptų, pradėti daugiau vaikščioti, vėliau sportuoti bent 2-3 kartus savaitėje ir žiūrėti, kur tai nuves. Supraskite vieną, kad net tokie maži pokyčiai yra geriau, negu tai, jog išvis nieko nedarote.

6. Mokslininkas

Jie protingesni už pačius trenerius. Jie perskaitę krūvą internetinių straipsnių ir programų aprašų, jie žino, kas yra visi mitybos tipai. Tai yra geriausi laido riteriai, kurie savo žinias rodo socialinių tinklų platformose ir su visais ginčijasi iki begalybės. Bet, deja, dažniausiai atrodo labai prastai, o sporte nieko negali. Suprantama, juk sėdint namie ant sofutės yra lengviau nei tas “žinias” pritaikyti praktikoje…

Mokslininkai, jie labai daug domisi, bet bijo tai pritaikyti praktikoje. Net nesakyčiau, kad bijo, o tingi, nes tam reikia laiko ir valios. Klausant social media guru ar skaitant portalų straipsnius jiems atrodo, kad jie jau gali patys sudarinėti programas ar gydyti žmones, tačiau patys to pritaikyti savo gyvenime nesugeba. Tiksliau – nemoka.

Tai žmonės, kurie visada sakys: kiekvienas žino, kaip sportuoti; kiekvienas žino, kaip maitintis ir pan. Jeigu pamatę juos matysime, kad svarstyklės peržengusios triženklį skaičių, tuomet išgirsime pasiteisinimą: čia ne tame problema, aš viską žinau ir moku, bet čia tiesiog ne tame problema. Yeah, right.

7. Idealistas

Šiems žmonėms niekuomet netinka tai, ką jie daro. Blogiausia jų savybė ta, kad jiems net netinka tai, ką jiems sudaro treneris ar mitybos specialistas. Jiems dažniausiai sporto programa būna prasta, kurią sudarytų net vaikas. Jiems mitybos planas būna prastas, nes taip valgyti neįmanoma. Jie ieško idealaus kelio pradėti savo kelionė į transformaciją. Tik matote, jie to kelio ieško labai ilgai, nes niekaip neužsibūną ties vienu ir nesulaukia apčiuopiamo rezultato.

Šie žmonės dažnai būna išbandę visas mitybas: keto, tarpinį badavimą, veganizmą, vegetarizmą, detoksą, grikiu, kefyrus, vandenį ir velnias žino ką dar, bet grįžta prie to paties: ieško idealios mitybos. Keičia mitybas dažniau nei kojines, o sporto programas nei kelnaites.

Sportuoja jie taip, lyg ruoštųsi visų pratimų demonstracijai. Kaip diena, taip nauji pratimai. Programos keičiamos kas mėnesį. Trys savaitės ir jau programa bloga – neveikia, bėgame prie kitos. Šiandien jie sportuoja grupines, rytoj jau fitnesą, kitą mėnesį crossfit’ą.

Jie labai dažnai skundžiasi ir verkia, kad treniruočių programa neveikia, o mitybas keičia dėl to, jog jos irgi neveiksmingos.

Mano patarimas tokiems žmonėms yra tiesiog suprasti, kad tikslui siekti reikia laiko. Kaip kadaise reikėjo laiko mokykloje išmokti tam tikram dalykui, taip mityboje ir sporte, reikia bent 2-3 mėnesių pastovaus, reguliaraus darbo su ta pačia sistema, kad pajustume rezultatus. Jeigu keisime savo rutiną per dažnai, mes tiesiog neprogresuosime, nes neturėsime konkrečių atskaitos taškų. Pasirinkite vieną iš mitybos būdų ir sporto programų, nusiteikite, kad šios rutinos laikysitės ateinančius 3 mėnesius ir nustebsite, kas Jūsų laukia.

Komforto zona

Išties, tai šis straipsnis yra tiesiog priminimas, kad mes esame sukurti būti komforto zonoje ir visada ieškosime įvairiausių pasiteisinimų, kodėl kažko nenorime daryti. Sutinku, kad visų tikslas yra atrasti savo komforto zoną, nes taip patirsime mažiau streso ir būsime laimingesni. Matyt, toks ir turėtų būti mūsų tikslas, bet ne sporte ir mityboje. Jeigu Jūs norite pasikeisti fiziškai, Jums reikia ir Jūs privalote išeiti iš komforto zonos. Jūs privalote savo kūną priversti dirbti ir jausti agoniją tam, kad jis pasikeistų. Formuoti įpročius nėra lengva, bet įmanoma, todėl nebūkite vienas iš tų 7-ių ir pasiekti savo tikslą vienas arba su kažkieno pagalba.

Palikti komentarą